Slapukai EPIB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
2013 m. Vasario 14 d., Ketvirtadienis

Diskusijų forumai - krizė Europos Sąjungoje ir ES parama

Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje š. m. vasario 13 ir 18 d. sukvietė plačiąją auditoriją ir verslininkus dalyvauti diskusijose, skirtose ES ekonominės krizės ir ES paramos tematikai.

Diskusija "Ar jau baigėsi krizė?"

Pirmasis renginys - atvira paskaita-diskusija "Ar jau baigėsi krizė?" įvyko vasario 13 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.

Pranešėjai - Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas ir ekonomistas Romas Lazutka - gausiai susirinkusiai auditorijai pateikė savo įžvalgas.

"Krizė yra mūsų santykyje su krize" - sakė A. Saudargas. Jis akcentavo, jog turi būti jaučiama visų atsakomybė dėl krizės ir imamasi atitinkamų veiksmų, antraip krizės kartosis nuolat. Kaip jaučiamos atsakomybės pavyzdį parlamentaras nurodė Vokietiją, kartu sutikdamas su replika iš salės, kad palaikant kitas šalis neužmirštami ir savi interesai. "Bet nemanau, kad ES išsilaikytų tik iš egoizmo", - teigė A. Saudargas. Jo nuomone, ypač svarbus teisingas politinių ir ekonominių procesų santykis, kad globalus reagavimas į pokyčius nelemtų pablogėjimo. Kalbėdamas apie skirtingą valstybių padėtį ir reagavimą į krizę, parlamentaras priminė, jog šalių tradicijos, gyvenimo būdas perduodamas iš kartos įkartą įtakoja ir reagavimą į aplinkoje vykstančius procesus.

R. Lazutka pranešime analizavo duomenis iš ES gyventojų apklausų ir kitų tyrimų. Duomenys rodo, jog 2012 m. vertinant krizės socialines pasekmes gyventojų nuotaikos giedrėja. Tačiau Lietuvoje kur kas daugiau žmonių save laiko skurstančiaisiais lyginant su 2008 m. duomenimis, padidėjo įkalintųjų skaičius, padvigubėjo ankstyvųjų pensininkų. R. Lazutka pabrėžė, jog rėmimas investavimu į vaikų iki trejų metų ugdymą duotų daugiausia investicinės grąžos.

S. Jakeliūnas savo pranešime "Krizė baigėsi, tegyvuoja krizė!" atkreipė dėmesį, jog dabar Lietuvos BVP ir biudžeto deficitas tokie patys kaip ir prieškriziniu metu, tačiau išaugo nedarbas ir valstybės skola. Remdamasis Švedijos ir JAV analitikų pateiktomis išvadomis, jis teigė, jog problemų kelia ir daug įtakos ekonomikai turi pernelyg dideli bankai bei finansų sistemos ir valdžios sąsajos. "Reikia priprasti prie krizių ir bandyti jas suvaldyti" - sakė pranešėjas.

R. Kuodis apžvelgė kai kurias JAV, ES ir LT ekonomikos problemas. Jis pastebėjo, jog euro zona nesuvereni, nes atiduota politikų valiai, kai tuo tarpu JAV, Jungtinėje Karalystėje ar Japonijoje valstybės, o ne finansų rinkos lemia situaciją. Pranešėjas taip pat pabrėžė sunkias ilgalaikio nedarbo pasekmes ir atkreipė dėmesį į šiuo metu nediskutuojamą "valstybės, kaip paskutinio įdarbintojo" idėją. Atsakymą į klausimą, ar taupymas nepagilina fiskalinių problemų, kalbėtojas iliustravo važiavimo į statų slidų kalną pavyzdžiu: reikia gerai įsibėgėti ir turėti pakankamai degalų, kad nenulėktum žemyn išeikvojęs visus resursus.

Pranešimai ir nuotraukos
 .
 .

Diskusija verslininkams "Ką verslui reiškia ES parama"

Vasario 18 d. Vilniuje vyko seminaras-diskusija "Ką verslui reiškia ES parama?" Europos Parlamento Informacijos biuras kvietė diskutuoti aktualiomis ekonomikos temomis ir kartu su Europos parlamentarais, specialistais, ES paramą gavusių įmonių vadovais aptarti, ar ES parama yra Lietuvos pramonės variklis, ar ir be jos galima kurti konkurencingą verslą.

Pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, viešosios įstaigos ESTEP valdybos pirmininkas, VU TSPMI docentas Klaudijus Maniokas bei aukštųjų technologijų įmonės "Brolis Semiconductors" vadovas Dominykas Vizbaras. Diskusiją moderavo Rytis Juozapavičius.

EP narys Z. Balčytis aptarė Lietuvos indėlį į ES biudžetą ir ES paramą Lietuvai, pabrėždamas atsakingo paramos įsisavinimo būtinybę. Kalbėdamas apie įsisavinimo trukdžius parlamentaras minėjo ilgalaikės valstybės strategijos trūkumą, per mažą valstybių atsakomybę, sudėtingą paramos įsisavinimo mechanizmą. Audito rūmai ir EP Biudžeto kontrolės komitetas reikalauja skaidresnių taisyklių ir mechanizmo supaprastinimo, bet tai didžiulis iššūkis, nes reikia ne tik skaidraus įsisavinimo, bet ir ne mažiau skaidrios atskaitomybės. Z. Balčytis siūlė Lietuvai susitelkti prie kelių prioritetų ir į jiems nukreipti paramą. Galimais prioritetais jis įvardijo energetiką, žemės ūkį, iš dalies transportą, pramonės modernizavimą ir naujųjų technologijų diegimą, taip pat akcentavo verslui ir investicijoms palankių sąlygų sudarymą. Ne mažiau svarbūs ir tikslai: darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas, mažų ir vidutinių įmonių rėmimas, skurdo ir nedarbo mažinimas. Parlamentaras pastebėjo, jog ES turi laisvai judėti darbas ir kapitalas, o valstybių veikla būti labiau koordinuota. "Anksčiau galvojome, kad rinka viską išspręs, tačiau reikia valstybės reguliavimo, valstybių veiksmų derinimo, reikia sutarti, kas ką daro", - kalbėdamas apie strategiškai svarbius projektus teigė Z. Balčytis.

Ūkio ministerijos atstovė R. Armonienė pateikė išsamią informaciją apie šią dieną matomus 2007-2013 ir 2014-2020 finansinių perspektyvų skirtumus, aptarė juos ES 2020 strategijos ir Lietuvos pažangos strategijos 2030 ir dokumentų kontekste. Pranešėja pažymėjo, jog šiuose dokumentuose numatyti prioritetai, uždaviniai, tikslai, tačiau kol kas nepriimti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos atitinkami reglamentai, reikalingi jų įgyvendinimui. R. Armonienė taip pat paminėjo, jog bus kvietimas teikti paraiškas "Intelektas LT+", "Intelektas LT", Invest LT-2, viešajam turizmui ir kitoms priemonėms.

ESTEP valdybos pirmininkas K. Maniokas, svarstydamas naujojo ES ilgamečio biudžeto temą teigė, jog Lietuvai jis gan palankus - šiek tiek nominaliai didėja tiesioginės išmokos, kiek daugiau skiriama Ignalinos AE uždarymui, netaikomos struktūrinės paramos "lubos", taigi, gauta maždaug tiek, kiek tikėtasi. Jis pabrėžė, jog dabar yra itin svarbus struktūrinių fondų paramos efektyvumas. "Parama Lietuvai pakankama, svarbiausia, kaip ją planuojama panaudoti" -- sakė K. Maniokas. Kalbėtojas ragino dėmesį fokusuoti į teritorinę plėtrą ir išnaudoti infrastruktūrų sinergijos galimybes.

Aukštųjų technologijų įmonės, užsiimančios puslaidininkių technologijomis elektronikos ir optoelektronikos srityse, generalinis direktorius D. Vizbaras papasakojo kartu su broliais valdomos įmonės steigimo ir veiklos istoriją. Apsispręsti, kur įsikurti nebuvo paprasta, nes kiekviena iš svarstytų šalių (JAV, Vokietija, Lietuva) turėjo ir privalumų, ir trūkumų. Dideli kūrimosi kaštai, konkurencija, vizos gavimo sunkumai JAV ir Vokietijoje nusvėrė šių šalių turimus privalumus - dideles rinkas, išvystytas industrijas. Sprendimą įsikurti Lietuvoje lėmė ne tik pažįstama aplinka, maži kūrimosi kaštai, išvystyta bankininkystė, mokestinės lengvatos, bet ir ES struktūrinių fondų parama.

Pranešimai ir nuotraukos
 .
 .
 .