Slapukai EPIB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
2012 m. Spalio 25 d., Ketvirtadienis

Europos Parlamento seminaruose aptarta žemės ūkio ateitis

Diskusija apie ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą neturi apsiriboti išmokomis, o Lietuvos žemdirbiai turėtų aktyviau domėtis tuo, ką siūlo Europos Sąjunga. Tai buvo pažymėta spalio 18 ir 19 d. vykusiose Europos Parlamento Informacijos biuro diskusijose. Viena jų surengta Kaune, bendradarbiaujant su A. Stulginskio universitetu, o kita Marijampolėje - kartu su dienraščiu "Verslo žinios".

Lisabonos sutartis suteikė Europos Parlamentui sprendimo galias žemės ūkio srityje, taigi ES valstybės nuo šiol privalės atsižvelgti į europarlamentarų nuomonę, priminė Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis. Jo teigimu, Lietuvos žemdirbiai ima domėtis Briuselyje ir Strasbūre svarstomais sprendimais tada, kai kažką pakeisti jau būna per vėlu. EP narys ragino plėsti Lietuvos žemdirbių lobizmą Briuselyje bei stiprinti Lietuvos derybines galias šioje srityje.

Kita vertus, keletas kalbėtojų pažymėjo, jog tiesioginių išmokų dydis - ne vienintelė svarbi BŽŪP reformos aktualija, ir ragino nepamiršti kitų svarbių aspektų - tokių kaip ekologija bei kaimo plėtra. Be to, svarbu būti realistais. "Jei tiesioginės išmokos visose ES šalyse būtų vienodos, turtingesnėse valstybėse tiesiog nebeliktų žemdirbių", - teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad ES parama Lietuvoje pirmiausia pasinaudojo stambieji ūkininkai, todėl šiuo metu mažiau kaip 2 proc. žemdirbių valdo daugiau kaip 40 proc. žemės, o "tai kelia rimtą socialinę grėsmę".

"Jei nebus geros produkcijos - tiesioginės išmokos nelems jokios perspektyvos", - sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Jis pristatė siūlomas BŽŪP reformos naujoves. Tuo tarpu dr. Klaudijus Maniokas papasakojo apie šios politikos ištakas ir pridūrė, kad žemės ūkio sritis bene daugiausia laimėjo Europos Sąjungos dėka.

DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulinė maisto paklausa didėja, o jo pasiūla auga lėčiau, todėl auga maisto kainos. Be to, didėja kainų nestabilumas, o kartu ir krizių grėsmė. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pažymėjo būtinybę sukaupti papildomą rezervą, skirtą krizių rizikai sumažinti. Kita vertus, jau dabar "ES parama padeda reguliuoti rinkos krizes - tiesiog augintojai turi mokėti dėl jos kreiptis", teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Svarbu gaminti ne vien žaliavą, bet ir antrinę produkciją, pažymėjo dr. R. Melnikienė. "Jei nebus geros produkcijos - tiesioginės išmokos nelems jokios perspektyvos", - pridūrė R. Krasuckis. Keli kalbėtojai atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius keletą metų labai smuko Lietuvos gyvulininkystė, ir ragino skirti jai didesnį valstybės dėmesį. A. Stančikas ragino ūkininkus labiau orientuotis ne į produkcijos kiekį, o į jos kokybę. Tuo tarpu įmonės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas siūlė naudoti daugiau naujų žemės ūkio technologijų ir vertinti ūkininkavimą kaip verslą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys ir žemės ūkio kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius nuogąstavo dėl gausios emigracijos iš Lietuvos kaimo, kuriame, jo teigimu, nedarbas viršija 20 proc. A. Alešiūnas ragino spręsti šią problemą didinant kaimo patrauklumą. Keletas dalyvių atkreipė dėmesį į būtinybę labiau motyvuoti jaunuosius ūkininkus. Reformuotoje BŽŪP numatoma atskira paramos eilutė tokiems ūkininkams, informavo R. Krasuckis. Tuo tarpu advokatų kontoros SORAINEN teisininkė Rasa Mikutienė pristatė numatomus žemes ūkio mokesčių pakeitimus.

"Lietuviai yra darbštūs ir su ES parama susitvarko savo ūkius", - pažymėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas. Jis ragino žemdirbius nesiekti vien siaurų savo interesų, o išnaudoti visas ES teikiamas galimybes ir žvelgti plačiau. "Turime suprasti, kad nuo kaimyno gerovės priklausys ir mano gerovė", - pridūrė prelegentas. Jis taip pat sukritikavo prekybininkus, kurie kartais nustato nepagrįstai didelius maisto produktų antkainius.

"Žemdirbiai gamina esminį produktą, be kurio niekas negalėtų gyventi, - maistą", - pažymėjo A. Stančikas, paraginęs nenuvertinti žemės ūkio reikšmės ekonomikai ir visuomenei. Tuo tarpu EP narys Z. Balčytis atkreipė dėmesį į didžiulį šios ūkio šakos potencialą ir dar kartą paragino pasinaudoti visomis ES teikiamomis galimybėmis.