Slapukai EPIB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
2012 m. Lapkričio 13 d., Antradienis

Europos likimas priklauso nuo mūsų - ar tai suprantame?

Ar Lietuvos rinkėjas renkasi racionaliai, ar vadovaujasi emocijomis? Kas kaltas dėl žmonių apolitiškumo - visuomenė ar institucijos? Šie ir kiti klausimai buvo aptarti lapkričio 9 d. Vilniuje įvykusioje konferencijoje. Ją surengė Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant kitiems ES srityje dirbantiems partneriams.

Dalyvių gausa ir įvairovė - nuo studentų iki patyrusių ekspertų bei žurnalistų - nesutrukdė diskusijai išsiplėtoti iki fundamentalių klausimų - ES ateities, krizės įveikimo, rinkėjų aktyvumo didinimo bei visuomenės pasitikėjimo politinėmis institucijomis. Diskusiją gyvai ir įdomiai vedė žinomas ES ekspertas dr. Klaudijus Maniokas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Ramūnas Vilpišauskas apžvelgė politines Europos vienijimosi priežastis ir šiandienines jos dilemas, ypač susijusias su pinigų sąjunga ir euro krize. Prelegento nuomone, laipsniškai pereidama nuo reguliavimo link biudžeto politikos, ES neišvengiamai politizuojama ir spaudžiama glaudesnės integracijos link, tačiau ne visi rinkėjai tam pritaria.

"Jei Europos Sąjunga sugriūtų - Lietuvai būtų blogiau", - tokia buvo Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo pranešimo esmė. Prelegento nuomone, ES - kultūrinis projektas, ant kurio statomas ekonominis "antstatas". "Nieko tokio, kad stogas šiek tiek pavažiuos - svarbu, kad pamatai išliktų", - optimistiškai kalbėjo A. Saudargas.

Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo Europos Sąjungai departamento direktorius ambasadorius Remigijus Motuzas dalyvius įtikino, jog Lietuva labai rimtai ruošiasi kitąmet jai teksiančiam pirmininkavimo iššūkiui.

EP narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje kvietė rimčiau įvertinti gyventojų senėjimo iššūkį ir skatinti kartų tarpusavio supratimą bei solidarumą. Ji taip pat papasakojo apie naujausias Europos Parlamento iniciatyvas šioje srityje.

Laikraščio "15 minučių" vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka svarstė, kodėl rinkėjai ne visada balsuoja apgalvotai ir sąmoningai. Pažymėjęs, jog Vakarų Europos šalyse pilietinė visuomenė formavosi šimtmečius, o Lietuvoje tam nebuvo prielaidų, prelegentas teigė, jog daugelis mūsų šalies rinkėjų balsuoja ne iš racionalių paskatų. Be to, mes nelinkę tikėti ir pasitikėti. " "Kai Lietuvos žmonių paklausė, ar, jų nuomone, galima pasitikėti kitu žmogumi, teigiamai atsakė vos 14 proc.", - emocingai kalbėjo prelegentas. Jo nuomone, nepasitikėjimas valstybe ir ES prasideda nuo nepasitikėjimo savimi ir greta esančiu žmogumi.

R. Valatkos pranešimą puikiai papildė sociologas dr. Mindaugas Degutis, pademonstravęs statistiką, liudijančią, jog Lietuvos žmonės pasitiki ES institucijomis, tačiau aktyviai nebalsuoja. "Bažnyčia irgi pasitikima, bet žmonės į ją neina", - provokavo diskusiją prelegentas. Jis dar pažymėjo, jog materialių ir pragmatinių paskatų nepakanka europinei tapatybei susiformuoti bei pilietiniam aktyvumui paskatinti.

Po to vykusi diskusija plėtojosi apie tai, kaip galima būtų politiškai suaktyvinti Lietuvos visuomenę. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė dr. Natalija Kazlauskienė susirūpinusi pažymėjo, jog "Lietuvoje vis dar trūksta diskusijų svarbiais ES klausimais", ir ragino aktyviau juos kelti. "O galbūt mus daugiau veikia emocijos ir jausmai, o ne tik informacija?" - klausė EP Informacijos biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė. Ji paragino konferencijos dalyvius aktyviau "skleisti žinią su emocija" apie ES reikalų bei 2014 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų svarbą.

 .
 .
 .