Slapukai EPIB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
2012 m. Lapkričio 07 d., Trečiadienis

LUX KINO DIENOS. Laima Andrikienė: "Pirmiausia muša kitokius, vėliau - visus iš eilės"

Pirmadienio vakarą Vilniaus kino teatre "Pasaka" buvo parodytas pirmasis iš LUX kino dienų filmų - jauno vengrų režisieriaus Bence'o Fliegaufo filmas "Tai tik vėjas", kurį vilniečiams pristatė Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė.

Žiūrovus į kino dienas pakvietusio EP informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė kreipdamasi į susirinkusius sakė, kad EP įsteigtas LUX kino apdovanojimas bus įteiktas Strasbūre šio mėnesio pabaigoje. Jis atiteks vienam iš trijų filmų, žiuri atrinktų iš dešimties kino juostų, o laimėtojas paaiškės po europarlamentarų balsavimo.

Už kurį filmą savo balsą atiduos EP narė Laima Andrikienė, dar neaišku. Dėkodama gausiai susirinkusiems nekomercinio kino gerbėjams europarlamentarė priminė, kad LUX premija teikiama nuo 2007 metų, o šiomis dienomis trys filmai, kuriuos iš dešimties konkurso vertinimo komisijai pristatytų filmų atrinko autoritetinga žiuri, rodomi visų dvidešimt septynių ES valstybių narių žiūrovams. Jų simpatijų laureatas paaiškės kitų metų gegužę po pusmetį truksiančio balsavimo facebook'e.

"Filme "Tai tik vėjas" rodoma vienos šeimos viena gyvenimo diena. Ji ypatinga tuo, kad tai paskutinė jų gyvenimo diena. Tačiau tai ne vienos šeimos istorija ar vienos šeimos tragedija, - sakė L. Andrikienė. - Šis filmas yra apie mus visus, šių dienų, postmodernią Europą, interneto, aukštųjų technologijų visuomenę. Mes mėgstame kalbėti, kiek daug investuojame į saugumą - vidaus, išorės, energetinį. Bet jei taip, tai kodėl visuomenėje žmonėms gyventi tampa vis nesaugiau?", - klausė europarlamentarė.

Europarlamentarė priminė 2008-2009 metų įvykius, kai Vengrijoje buvo išžudytos kelios romų šeimos. Panašiu metu, 2010-aisiais, Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy brutaliomis priemonėmis bandė iš Paryžiaus išvaryti romus, atvykusius iš Bulgarijos ir Rumunijos, o tuo pačiu metu Vilniaus meras Artūras Zuokas ėmėsi "daryti tvarką" romų tabore Kirtimuose. "Panašūs įvykiai tuo pačiu metu vyko ne tik šiose Europos Sąjungos valstybėse. Kas tai inspiravo, kokios šio reiškinio priežastys: gal romų elgesys staiga ženkliai pablogėjo, ir ne romams jis tapo visai nepriimtinas, baigėsi kitų žmonių kantrybė romų atžvilgiu? - kreipdamasi į žiūrovus, klausė L. Andrikienė. - Nesu tikra, kad žinau teisingą atsakymą, tačiau mano nuomone pagrindinė tokio elgesio romų atžvilgiu priežastis buvo prasidėjusi ekonominė ir finansų krizė. Tam, kad būtų "nuleistas garas" visuomenėje, suskubta ieškoti kaltų, - sakė europarlamentarė. - Valdžia pasirinko lengviausią kelią - dūrė pirštu į imigrantus ir romus. Daryti tvarką buvo pradėta nuo jų. Nes jie - mažiausiai apsaugoti ir dažnai nemokantys tinkamai apsiginti".

"Norint nugriauti neteisėtai pastatytą žinomo ir įtakingo žmogaus namą prireiks ilgo teismų proceso, kuris tęsis metų metus, o prieš romų namelį, pastatytą iš lentų ir kartono, užteks pasiųsti buldozerį, - kalbėjo politikė. - Neketinu ginti ar teisinti romų gyvenimo būdo. Bet mes visi gerai žinome ir mūsų sąmonėje dešimtmečius gyvuojančius stereotipus apie romus: tinginiai, nenori nei dirbti, nei mokytis, vagys, apgavikai... Tokia yra realybė. Tokiems stereotipams atsirasti buvo ir yra pagrindo, bet ar darome ką nors, kad padėtis gerėtų, kad mūsų aplinka, bendruomenė, visuomenė būtų saugesnės, laimingesnės? Pastebiu ir tai, kad mes linkę demonizuoti tuos, kurie yra kitokie, nei mes patys. Ir ne tik romus. Vidutinio lietuvio supratimu - juk girdime, kaip mūsuose kalbama, kaip vertinama - arabai yra laukiniai, Azijoje ar Lotynų Amerikoje gyvenantys - taip pat laukiniai, necivilizuoti žmonės ir pan."

Europarlamentarė kalbėjo apie tai, kad ES šalių visuomenės - nors mes ir galime teisėtai didžiuotis pasiekimais demokratijos ir žmogaus teisių srityje - anaiptol nėra tolerantiškos. Dar daugiau - jos nėra, paprastai kalbant, gerų žmonių bendruomenės, nors didelė dalis jos narių turi universitetų ir aukštųjų mokyklų diplomus, puikų išsilavinimą, nekenčia nepritekliaus.

"Mūsų šalių visuomenės nėra saugios, jose apstu įvairių socialinės atskirties grupių. Mes nenorime, kad šalia mūsų apsigyventų romai ar problemų dėl kokių nors priklausomybių turėję bendrapiliečiai, kreivai žiūrime į kitos tautybės, religijos, etninės grupės, kitos odos spalvos atstovus", - kalbėjo L. Andrikienė.

Kaip išeitį L. Andrikienė sakė matanti didesnę ir efektyvesnę socialinės atskirties grupių integraciją į visuomenę: "Kai nenorime ar nemokame vieni kitų suprasti, priimti į savo tarpą, padėti, paremti, priešprieša ir atskirtis tik didėja, visuomenė tampa dar nesaugesnė, o tai gimdo ir kitus neigiamus reiškinius, procesus".

"Kaip Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio narei tenka kalbėti apie žmogaus teises už Europos Sąjungos ribų. Manęs dažnai klausia, kodėl tuo rūpinuosi - kalbu, rašau, vykstu į misijas. Savo veiksmus ir poziciją bandau paaiškinti žydo profesoriaus kadaise man, dar labai jaunai mokslininkei, pasakytais žodžiais: Laima, pirmiausia muša tuos, kurie su akiniais, paskui - tuos, kurie su skrybėle, o vėliau - visus iš eilės. Moralas yra lengvai perprantamas: jeigu tas, kuris muša kitokį, nebus nubaustas, jei nebus gerbiamas žmogaus orumas, klestės nebaudžiamumas, tai vėliau ateis eilė ir kitiems - aukomis taps vis daugiau žmonių. Kita vertus, ypatingai svarbus yra švietimas. Pradžiai pasiekime bent tiek, kad visi romų vaikai eitų į mokyklas, mokytųsi. Romai turi tapti apsišvietusiais, išsilavinusiais piliečiais. Bent jau mūsų romų tautybės bendrapiliečiai romai."

"Džiaugiuosi, kad šį lietingą vakarą esu Vilniuje, o ne Briuselyje, ir galėsiu kartu su jumis pasižiūrėti filmą, kurio dar nesu mačiusi. Mačiau tik ištraukas, kurias radau internete. Žinau - mūsų laukia nelengvas reginys. Tai ne koks "Skyfall", naujasis filmas apie Bondą - James'ą Bond'ą...", - sakė europarlamentarė, pakvietusi žiūrėti tragedijos nuojauta persmelktą filmą.

...Kai su paskutiniais kino juostos kadrais ilgu koridoriumi nuslinko karstai su sušaudytos romų šeimos nariais, taip ir nespėjusiais iškeliauti iš Vengrijos į Kanadą, ir nutilo aitrios dainos garsai, dalis žiūrovų liko pasikalbėti.

Žinomas dokumentininkas Saulius Beržinis, daugybę dienų filmavęs Vilniaus Kirtimų romų taborą, svarstė apie menininko pasirinkimą: ką daryti, kai matai buldozerį, važiuojantį griauti vienintelio romų prieglobsčio - filmuoti ar imtis kitų veiksmų?

Jaunas vilnietis susimąstęs paklausė kitaip: ar šis sunkus filmas "Tai tik vėjas" prisidės prie romų integracijos? Jis atvirai pasakė esąs vienas iš tų, kurie romų nemėgsta. Kodėl? "Matyt, dėl tų pačių stereotipų, kuriuos minėjo europarlamentarė, nes esu toks, kaip ir visi", - atsakė vaikinas, bet buvo akivaizdu, kad jam šis LUX kino seansas nepraėjo veltui.

Valentina Čeplevičiūtė